Infection sexuellement transmissible

Kubijyanye na Wikipedia
Ishusho igaragaza virus yandurira mu mibonano mpuzabitsina idakingiye.

Indwara yandurira mu mibonano mpuzabitsina ( STI ) cyangwa indwara zandurira mu mibonano mpuzabitsina ( STI ) muri Kanada ni indwara yandura hagati y’abafatanyabikorwa mu buryo butandukanye bwo gukora imibonano mpuzabitsina . Iyi ndwara irashobora kubyara indwara yanduye, yahoze yitwa indwara ziterwa na virusi [1], izina rikomoka kuri Venusi, imana y'urukundo.Imibonano mpuzabitsina yose irimo guhuza igitsina cyangwa umunwa-guhuza igitsina nundi muntu, cyangwa amazi yimyanya ndangagitsina, bifatwa nkibyago byo kwandura indwara zandurira mu mibonano mpuzabitsina. Buri STI ifite ibyago bitandukanye nurwego rwuburemere. Urebye kwandura buco-faecal, guhuza umunwa-anal byoroheje bitera ibyago byo kwandura parasitike[2] [3]Indwara irashobora kuba myinshi (ibintu byinshi byanduza icyarimwe). Bikunze kugaruka mugihe gitoBitewe n'ubwoko bw'ubwandu, ibyago byo kwandura birashobora kugabanuka no gukingirwa, bikagabanya umubare w'abafatanyabikorwa no gukoresha uburinzi bukwiye harimo, cyane cyane agakingirizo k'abagabo n'abagore ku ndwara zandurira mu myanya ndangagitsina no mu gitsina ndetse n'intanga ngabo .

Amagambo[hindura | hindura inkomoko]

Kugeza mu ntangiriro ya za 1980, imvugo y'Igifaransa " indwara zifata imyanya ndangagitsina ibyo bisigo byerekanaga imana ya kera ya migani ya Venusi [1]. Kuva mu myaka ya za 90, izina MST (kuri " indwara zandurira mu mibonano mpuzabitsina ”) Cyangwa MTS (kuri“ indwara zandurira mu mibonano mpuzabitsina ”) Bakoreshwa. Kuva mu 1999, ijambo MST ryagiye risimburwa buhoro buhoro n'iri IST na ITS [4] , [5] (“ indwara zandurira mu mibonano mpuzabitsina » [6] na« indwara zandurira mu mibonano mpuzabitsina "), kubera ko ijambo" kwandura "aho kuba" indwara »Ifata neza neza ko indwara zimwe na zimwe zidafite ibimenyetso (nta bimenyetso bigaragara, zishobora kutamenyekana, ntizitabe ibisobanuro byijambo ryindwara mururimi rwa buri munsi). Indwara zimwe zandurira mu mibonano mpuzabitsina zishobora kwandura binyuze mu maraso (hepatite B) cyangwa amata yonsa (SIDA). [7]Noneho, muri Kanada, turavuga cyane cyane kuri STBBIs : “ kwandura mu mibonano mpuzabitsina no kwandura amaraso » [8]

Kwirinda[hindura | hindura inkomoko]

Amahirwe yo kwandura indwara binyuze mubikorwa byimibonano mpuzabitsina aratandukanye cyane na patologi yandi kandi biterwa nubusambanyi. Imikorere imwe n'imwe itarimo guhuza igitsina cyangwa umunwa (urugero, kwikinisha, gutunga urutoki cyangwa gukubita), hamwe no gukoresha agakingirizo, ingomero z'amenyo cyangwa gants, bigabanya ibyago byo kwandura. Iyi myitozo ivugwa nkimibonano mpuzabitsina itekanye .[9]

Agakingirizo[hindura | hindura inkomoko]

Agakingirizo k'abagabo.

Bitewe n'indwara ireba, inzobere mu buzima ziragira inama imibonano mpuzabitsina ikingiwe n'udukingirizo mu gihe cyo kuryamana n'abantu bashobora kwandura. Agakingirizo kagaragaza ko ari ingirakamaro cyane mu gukumira kwanduza indwara zandurira mu mibonano mpuzabitsina no mu gitsina ndetse n'amasohoro, ariko ntizirinda indwara zandurira mu mibonano mpuzabitsina zigaragara ku ruhu rw'igitsina. Agakingirizo rero gakoreshwa neza mugihe cyimibonano mpuzabitsina no kwinjira, niyo yonyine yo kuboneza urubyaro irinda kwandura virusi itera sida na hepatite B. [10]Icyakora, ntabwo irinda neza izindi ndwara zandurira mu mibonano mpuzabitsina itera abantu benshi bapfa, nka sifilis [11] cyangwa papillomavirus ya muntu [12], ishinzwe ubwoko butandukanye bwa kanseri harimo na kanseri y'inkondo y'umura kandi ikingira gusa . Hanyuma, ntirinda kandi imyanya ndangagitsina [13] ishinzwe ingaruka zikomeye zo mumitekerereze n’imibereho y’umuntu wanduye [14] kandi kwanduza akayoya mu gihe cyo kubyara, bita neonatal herpes, bitera impfu zikomeye hamwe n’urukurikirane rukomeye [15] .

Referances[hindura | hindura inkomoko]

  1. https://fr.wikipedia.org/wiki/Jacques_de_B%C3%A9thencourt
  2. https://www.msdmanuals.com/fr/accueil/infections/infections-parasitaires-pr%C3%A9sentation/pr%C3%A9sentation-des-infections-parasitaires
  3. http://www.annals.org/cgi/content/abstract/145/8/564
  4. Guide pour la prise en charge des infections sexuellement transmissibles, p. 6, Remarque sur la terminologie : L’Organisation mondiale de la santé recommande de remplacer l’expression « maladies sexuellement transmissibles » (MST) par celle d’« infections sexuellement transmissibles » (IST). L’expression « infections sexuellement transmissibles » a été adoptée en 1999, car elle tient mieux compte des infections asymptomatiques. En outre, l’expression est maintenant utilisée par de très nombreuses sociétés et publications scientifiques.
  5. Maladies sexuellement transmissibles, http://www.chu-rouen.fr
  6. https://fr.wikipedia.org/wiki/Ann%C3%A9es_1990
  7. https://gdt.oqlf.gouv.qc.ca/ficheOqlf.aspx?Id_Fiche=8350945
  8. https://gdt.oqlf.gouv.qc.ca/ficheOqlf.aspx?Id_Fiche=8350945
  9. https://fr.wikipedia.org/wiki/S%C3%A9curisexe
  10. https://www.carenity.com/infos-maladie/herpes-genital/sentiment-de-honte-manque-dinformations-903
  11. Haute autorité de santé - COMMISSION NATIONALE D’EVALUATION DES DISPOSITIFS MEDICAUX ET DES TECHNOLOGIES DE SANTE - Préservatif masculin lubrifié : « Efficacité sur la syphilis : 30 % »
  12. Stop HPV - Les papillomavirus humains - « Le préservatif ne protège pas efficacement des HPV, mais reste nécessaire contre les autres Infections Sexuellement Transmissibles (IST). »
  13. Inyandikorugero:En Martin ET, Krantz E, Gottlieb SL. Inyandikorugero:Et al. « A pooled analysis of the effect of condoms in preventing HSV-2 acquisition » Arch Intern Med. 2009;169:1233-1240.
  14. Carenity - Herpès génital, entre sentiment de honte et manque d'informations : « Le sentiment de honte est caractéristique de cette pathologie… L’herpès génital est encore perçu comme une maladie honteuse. Il est donc difficile pour une personne atteinte d’en parler à ses proches et même aux professionnels de santé. Aborder le sujet avec son partenaire peut aussi être compliqué du fait de l’épidémiologie complexe de la maladie qui laisse libre cours à toutes les interprétations. »
  15. RCOG (2014) Management of Genital Herpes in Pregnancy| Royal College of Obstetricians and Gynaecologists. London