Jump to content

Ikiyaga Nasser

Kubijyanye na Wikipedia

Ikiyaga cya Nasser ni ikigega cy'amazi kinini kiri mu majyepfo ya Misiri no mu majyaruguru ya Sudani . Ni kimwe mu biyaga binini byakozwe n'abantu ku isi. [1] Mbere yo kubaka, Sudani yarwanyaga inyubako y’ikiyaga cya Nasser, kubera ko yari kwigarurira ubutaka mu majyaruguru y’igihugu, aho abaturage benshi ba Nubiya babaga bagombaga kwimurwa. ku mpera z' ubutaka bwa Sudani hafi y'ikiyaga cya Nasser ahanini huzuyemo amazi y;ikiyaga. [2]

Ikiyaga cya Nasser

Mu magambo make, "Ikiyaga cya Nasser" kihariye igice kinini cy'ubutaka bwa Egiputa (83% bwabwo).

Ibisobanuro[hindura | hindura inkomoko]

Ikiyaga ni kirometero 479  mu burebure na kirometero16 mu bunini, iri hafi ya Tropic ya Kanseri . Ifite ubuso rusange bwa kirometerokare 5,250  kandi ifite ubushobozi bwo kubika amazi angana hafi kirometerokibe 132.

Ikiyaga cyakozwe bitewe n’iyubakwa ry’urugomero runini rwa Aswan hakurya y’amazi ya Nili hagati y'umwaka wa 1958 na 1970. [3] Iki kiyaga cyitiriwe Gamal Abdel Nasser, umwe mu bayobozi ba Revolution yo mu Misiri yo mu 1952, na Perezida wa kabiri wa Misiri, watangije umushinga w’urugomero runini. Perezida Anwar Sadat ni we watangije uwo mushinga kumugaragaro w'ikiyaga n'urugomero mu mwaka wa1971.

Ibibazo biriho[hindura | hindura inkomoko]

Igihugu cya Egiputa kibura amazi akenewe mu buhinzi n'amashanyarazi. Urugomero runini rwa Etiyopiya Renaissance, ubu rwubatswe muri Etiyopiya, rwateje amakimbirane hagati ya Misiri na Sudani na Etiyopiya. Misiri ifite impungenge ko urugomero rushya ruzahagarika uruzi rwa Nili kuzuza ikiyaga cya Nasser mu buryo buhagije. Amazi yo mu kiyaga cya Nasser atanga amashanyarazi, kandi hari impungenge ko kugabanya amazi atemba mu kiyaga cya Nasser bizagira ingaruka mbi ku bushobozi bw’urugomero rwa Aswan mu itangwary' amashanyarazi. Hano hari pompe zigenzura amazi yinjira mu kiyaga cya Nasser, kuri ubu uyu mushinga utanga miliyari 10 za kilowati y’amashanyarazi buri mwaka ku Banyamisiri. [4]

Siporo n'ubukerarugendo[hindura | hindura inkomoko]

Kuroba kuri Nil perch, uhereye ku nkombe ndetse no mu bwato, birakunzwe. [5]

Mbere yuko ikiyaga cya Nasser cyuzura, mu rwego rwa gahunda mpuzamahanga yo kubungabunga inzibutso za Nubiya.

Ubwato bw'ikiyaga cya Nasser, burimo gusura inzibutso n'insengero ku nkombe z'ikiyaga cya Nasser, birakunzwe cyane. Gusura insengero za Abu Simbel ni ikintu cyaranze izo ngendo.

Ibindi wasoma[hindura | hindura inkomoko]

  • Aniba (Nubia), akarere karengerwa n'ikiyaga cya Nasser
  1. "Aswan High Dam, River Nile, Sudan, Egypt". Water Technology. Retrieved 15 October 2016.
  2. "Governorates of Egypt". Statoids Administrative Divisions of Countries ("Statoids"). Retrieved 16 October 2016.
  3. "Life-Giving Nile River (Aswan Dam, Egypt)". National Geographic. 20 December 2012. Retrieved 15 October 2016.
  4. "Life-Giving Nile". National Geographic. 20 December 2012. Archived from the original on 5 June 2022. Retrieved 15 October 2016.
  5. "Nile Perch Fishing on Lake Nasser". Trip Advisor. Retrieved 15 October 2016.